{"id":13,"date":"2020-12-14T08:08:49","date_gmt":"2020-12-14T11:08:49","guid":{"rendered":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/?p=13"},"modified":"2020-12-14T08:08:49","modified_gmt":"2020-12-14T11:08:49","slug":"tikra-poilsis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/tikra-poilsis\/","title":{"rendered":"Tikra Poilsis"},"content":{"rendered":"<p>Kristus yra poilsis, tikra atgaiva pavargusiems, nes per J\u012f \u012fmanoma tikras garbinimas.<\/p>\n<hr \/>\n<h2 style=\"text-align: center\"><span style=\"text-decoration: underline\">Tikra Poilsis<\/span><\/h2>\n<p style=\"text-align: center\"><strong>\u201e\u012e k\u0105 jis pasak\u0117: tai yra poilsis, duok poils\u012f pavargusiems; ir tai yra atgaiva; bet jie neklaus\u0117 \u201c <\/strong>(Iz 28:12)<\/p>\n<p>Tam tikr\u0173 \u017eyd\u0173 pozicij\u0173 sek\u0117jai, nor\u0117dami patvirtinti savo teiginius apie \u0161ab\u0105, da\u017enai u\u017eduoda \u0161iuos klausimus: Kas pakeit\u0117 sabato garbinimo dien\u0105, septint\u0105 savait\u0117s dien\u0105, \u012f sekmadien\u012f, pirm\u0105j\u0105 savait\u0117s dien\u0105? Kada buvo atliktas \u0161is pakeitimas? Ar Dievas leido atlikti \u0161\u012f pakeitim\u0105?<\/p>\n<p>\u0160iuose klausimuose yra tam tikr\u0173 judaizmo doktrinos element\u0173, nes jie siek\u0117 sugr\u012f\u017eti prie Moz\u0117s \u012fstatymo ir apipjaustym\u0105 bei sabatus pristat\u0117 kaip esminius elementus, kad krik\u0161\u010dionis b\u016bt\u0173 i\u0161gelb\u0117tas. Apipjaustytiems (judaizeriams) apa\u0161talas Paulius pateik\u0117 tok\u012f atsakym\u0105:<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201eNes mes esame apipjaustytieji, kurie tarnaujame Dievui dvasioje ir \u0161loviname J\u0117zuje Kristuje ir nepasitikime k\u016bnu\u201c <\/strong>(Fil 3, 3).<\/p>\n<p>I\u0161 Pauliaus atsakymo mes turime dvi s\u0105vokas:<\/p>\n<ul>\n<li>Tikras apipjaustymas yra tarnauti Dievui dvasia, nes tik tie, kuriems buvo atliktas Kristaus apipjaustymas, tarnauja Dievui, o tai daroma ne apyvarp\u0117je, o \u012fvyksta \u0161irdyje, kur i\u0161metamas visas nuod\u0117m\u0117s k\u016bnas. <strong>\u201eKai j\u016bs taip pat apipjaustyti apipjaustymu, kuris n\u0117ra padarytas rankomis k\u016bno nuod\u0117mi\u0173 grobyje, Kristaus apipjaustyme\u201c<\/strong> (Kol 2, 11). Tik Kristuje \u017emogus gali \u012fvykdyti \u012fstatym\u0105, nes tik per J\u012f \u012fmanoma apipjaustyti be \u017emogaus, \u0161irdies pagalbos. <strong>\u201eTod\u0117l apipjaustykite savo \u0161irdies apyvarp\u0119 ir nebeu\u017ekietinkite kaklo\u201c<\/strong> (\u012est 10:16; Jer 4, 4);<\/li>\n<\/ul>\n<ul>\n<li>Krik\u0161\u010dionis negiria to, kas aktualu k\u016bnui (genealogija, apipjaustymas, tautyb\u0117, dienos, \u0161vent\u0117s ir kt.), Pvz., B\u016bdamas Abraomo k\u016bno palikuonis, apipjaustytas, dalyvaujantis \u012fstatymo \u0161vent\u0117se, aukojantis aukas pagal \u012fstatymas, likusi k\u016bno dalis konkre\u010diomis dienomis ir kt.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Kitaip tariant, apa\u0161talas Paulius ai\u0161kiai parodo, kad krik\u0161\u010dionis Dievui tarnauja ne pagal k\u016bn\u0105, o pagal dvasi\u0105. Bet kaip \u017emogus tarnauja Dievui dvasioje? Ar n\u0117ra konkre\u010dios vietos? Tinkama diena tokiai paslaugai?<\/p>\n<p>Kai \u017emogus garbinim\u0105 sieja su daiktais, dienomis, vakar\u0117liais, aukomis ir pan., Tai yra tod\u0117l, kad jis ne\u017eino, k\u0105 reikia garbinti dvasia, nei kaip \u012ftvirtinti Dievo teisum\u0105. Garbinti dvasi\u0105 galima tik tiems, kurie gim\u0117 i\u0161 naujo, tai yra, jie v\u0117l buvo sukurti per Dievo \u017eod\u012f, nepaperkam\u0105 s\u0117kl\u0105.<\/p>\n<p>Per evangelij\u0105, kuri yra Dievo j\u0117ga, Dievas \u012ftvirtina savo teisingum\u0105, tai yra Jis yra tas, kuris i\u0161teisina \u017emog\u0173 remdamasis savo galia, kuri yra evangelija (Rom 1, 16\u201317).<\/p>\n<p>Kristus yra sabato Vie\u0161pats, tikrasis poilsis, kuriam tikri garbintojai yra generuojami pagal tai, ko siekia T\u0117vas. Visi, kurie \u012feina per Krist\u0173, neturi jaudintis d\u0117l garbinimo vietos (Samarijos ar Jeruzal\u0117s) ar d\u0117l garbinimo laiko (dien\u0173), nes Kristus yra pa\u017ead\u0117ta palikuon\u0117, o jam at\u0117jus at\u0117jo laikas, kai maldininkai garbina T\u0117v\u0105. tiesoje ir teisingume <strong>\u201eTaigi kam yra \u012fstatymas? Ji buvo \u012f\u0161ventinta d\u0117l prasi\u017eengim\u0173, kol at\u0117jo palikuonys, kuriems buvo duotas pa\u017eadas; angelai j\u012f pad\u0117jo \u012f tarpininko rank\u0105 \u201c(<\/strong>Gal 3, 19); <strong>\u201eJ\u0117zus jai tar\u0117:\u201e <\/strong>Moterike, patik\u0117k manimi, kad ateina valanda, kai nei ant \u0161io kalno, nei Jeruzal\u0117je negarbinsi T\u0117vo. Garbinsi tai, ko ne\u017einai. mes m\u0117gstame tai, k\u0105 \u017einome, nes i\u0161gelb\u0117jimas ateina i\u0161 \u017eyd\u0173. Ta\u010diau ateina valanda ir dabar yra ta diena, kai tikrieji garbintojai garbins T\u0117v\u0105 dvasia ir tiesa; nes T\u0117vas ie\u0161ko t\u0173, kurie j\u012f garbina. Dievas yra Dvasia, ir tie, kurie j\u012f garbina, tur\u0117t\u0173 garbinti j\u012f dvasia ir tiesa \u201c(Jono 4:21\u201324).<\/p>\n<p>J\u0117zus samarie\u010diui ai\u0161kiai nurodo, kad vyksta T\u0117vo \u012fgalioti poky\u010diai (Jono 4:23).<\/p>\n<p>Kristaus nustatytuose poky\u010diuose \u0161vent\u0117s dienos, jaunieji m\u0117nuliai, \u0161e\u0161tadieniai ir kt. Neb\u0117ra svarb\u016bs, dabar svarbu b\u016bti nauju tvariniu, nes tai, kas senojoje sandoroje atrod\u0117 priklausoma nuo konkre\u010dios vietos ir laiko, J\u0117zus pasirod\u0117 es\u0105s \u012fmanomas b\u016btent t\u0105 akimirk\u0105 ir toje vietoje (Gal 6, 15). At\u0117jo laikas!<\/p>\n<p>\u017dydai man\u0117, kad nustatytos dienos yra b\u016btinos pamaldoms, pabr\u0117\u017edamos sabato dien\u0105, ta\u010diau Kristus parod\u0117, kad tikrasis garbinimas galimas tik per Dievo, kuris yra Kristus, gali\u0105. Jis pakeit\u0117 garbinim\u0105, kuris buvo tam tikromis dienomis, savait\u0117mis, m\u0117nuliais ir kt., Kad b\u016bt\u0173 visada, ir vieta nustojo b\u016bti tiesiog Jeruzal\u0117s mieste, kad b\u016bt\u0173 visur, nes at\u0117jus Mesijo \u017emon\u0117ms jie tapo auka, \u0161ventykla ir dvasios buveine (1 Kor 3, 16).<\/p>\n<p>Po Kristaus inicijuot\u0173 poky\u010di\u0173 nereikia sk\u0173stis, kad n\u0117ra laiko pamaldoms, remiantis senu argumentu, kad vieta buvo toli arba kad reik\u0117jo laukti konkre\u010di\u0173 laik\u0173, toki\u0173 kaip dienos, m\u0117nesiai, jaunatis, savait\u0117s, \u0161e\u0161tadienis, ir kt.<\/p>\n<p>Iki Mesijo atsiradimo nuod\u0117m\u0117 buvo u\u017epilta tik gyv\u016bno krauju, reprezentuojan\u010diu b\u016bsim\u0105 Dievo darb\u0105, pereinamasis tikrai bus pakeistas, nes tik Dievo Avin\u0117lis atliks tobul\u0105 darb\u0105: pa\u0161alins pasaulio nuod\u0117m\u0119.<\/p>\n<p>\u0160ventykl\u0173, kunig\u0173 ir gyv\u0173 auk\u0173 s\u0105lygomis \u017emon\u0117s gali bet kada ir bet kurioje vietoje aukoti pagyrimo aukas, kurios yra Krist\u0173 i\u0161pa\u017e\u012fstan\u010di\u0173 l\u016bp\u0173 vaisius (Hbr 13:15; Rom 12, 1), nes jie yra Dievo \u0161ventykl\u0105 ir laisvai patekti \u012f malon\u0117s sost\u0105 (1 Pt 2: 5; Hbr 10:19).<\/p>\n<p>Pasiut\u0119s kasdienio gyvenimo tempas n\u0117ra kli\u016btis tarnauti Dievui, nes dabar jis nebetarnaujamas d\u0117l seno lai\u0161ko am\u017eiaus, ta\u010diau jis tarnuojamas Dievui \u017einant \u0160vent\u0105j\u012f, kuris yra Kristus (Rom 10, 2; Pv. 9:10).<\/p>\n<p>Kai J\u0117zus pasi\u016bl\u0117 poils\u012f, palengv\u0117jim\u0105 pavargusiems ir engiamiems, jis nesi\u016bl\u0117 kasdieni\u0173 \u017emoni\u0173 problem\u0173 sprendimo, nes kasdienis nuovargis yra aktualus visiems \u017emon\u0117ms d\u0117l Edene \u012fvykusio teismo. \u017demi\u0161koji egzistencija visada bus \u012ftempta, nes, kaip Dievas nusprend\u0117, S\u016bnaus, kuris duoda T\u0117vo vali\u0105, prie\u0161taravimas jam b\u016bt\u0173 prie\u0161ingas (Pr 3:17). Jei \u017emogus laukia Kristuje d\u0117l klausim\u0173, susijusi\u0173 su \u0161iuo gyvenimu, jis yra labiausiai varganas i\u0161 \u017emoni\u0173, nes i\u0161 jo kilus\u012f darb\u0105 ir kan\u010dias nustat\u0117 Dievas (Ec 3, 10);<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201eJei tikim\u0117s Kristaus tik \u0161iame gyvenime, mes esame vargingiausi i\u0161 vis\u0173 \u017emoni\u0173\u201c<\/strong> (1 Kor 15, 19).<\/p>\n<p>Bet k\u0105 J\u0117zus pasi\u016bl\u0117 sakydamas:<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201eAteikite pas mane visi, kurie esate pavarg\u0119 ir engiami, ir a\u0161 jus palengvinsiu. Imk mano jung\u0105 ant sav\u0119s ir mokykis i\u0161 man\u0119s, kuris esu \u0161velnus ir \u017eemos \u0161irdies; ir rasite poils\u012f savo sieloms. Nes mano jungas yra lengvas, o mano na\u0161ta lengva \u201c(<\/strong>Mt 11:28 -30)?<\/p>\n<p>Jis si\u016bl\u0117 palengv\u0117jim\u0105 tiems, kuriems buvo nuod\u0117m\u0117s jungas, ir poils\u012f tiems, kurie ne\u0161\u0117 sunki\u0105 Moz\u0117s \u012fstatymo na\u0161t\u0105. J\u0117zus at\u0117jo tam, kad i\u0161saugot\u0173 tai, kas buvo prarasta, ir nesuteik\u0117 \u017emon\u0117ms egzistencin\u0117s kokyb\u0117s.<\/p>\n<p>\u0160eimos, darbo, streso, maisto kokyb\u0117s, atostog\u0173 ir kt. Problemos yra problemos, kurias \u017emogus gali ir turi i\u0161spr\u0119sti, nes tai yra jo vidinio nusiteikimo (valios) dalis, ta\u010diau tai visi\u0161kai priklauso nuo vyr\u0173. i\u0161gelb\u0117jimas nuo \u017emogui ne\u012fmanomo nuod\u0117m\u0117s pasmerkimo priklauso nuo Dievo (Mt 19, 26).<\/p>\n<p>Kasdien\u0117s problemos taip pat palengv\u0117ja ne \u0161e\u0161tadien\u012f ar sekmadien\u012f, o sekant Kristaus persp\u0117jimu:<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201eA\u0161 jums tai sakiau, kad tur\u0117tum\u0117te manyje ramyb\u0119; pasaulyje tur\u0117site kan\u010di\u0173, bet b\u016bkite nusiteik\u0119, a\u0161 nugal\u0117jau pasaul\u012f \u201c(<\/strong>Jono 16:33).<\/p>\n<p>Tvarka ai\u0161ki:<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201eTod\u0117l neklauskite, ar valgysite, ar gersite, ir neb\u016bkite neramus\u201c<\/strong> (Luko 12:29), nes:<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201d Mas \u00e9 grande ganho a piedade com contentamento. Porque nada trouxemos para este mundo, e manifesto \u00e9 que nada podemos levar dele. Tendo, por\u00e9m, sustento, e com que nos cobrirmos, estejamos com isso contentes\u201d<\/strong> ( 1Tm 6:6 -8).<\/p>\n<p>O descanso prometido aos cansados e oprimidos \u00e9 para que o homem venha alimentar-se de Cristo, pois \u00e9 Ele quem d\u00e1 a vida eterna ( Jo 6:57 ). Ap\u00f3s ser participante da carne e do sangue, o homem permanece em Cristo e Cristo e o Pai no homem ( Jo 15:4 -5).<\/p>\n<p>Os judaizantes apregoavam o s\u00e1bado como o dia do \u2018descanso\u2019 que a lei fazia refer\u00eancia dizendo que Deus descansou neste dia ( Gn 1:31 ), por\u00e9m, Jesus \u00e9 claro ao dizer que o seu Pai trabalha at\u00e9 agora, e Ele tamb\u00e9m, o que demonstra que os s\u00e1bados pertinentes aos dias da semana \u00e9 uma alegoria para Cristo, o descanso dos cansados e oprimidos ( Jo 5:17 ).<\/p>\n<p>Ora, Cristo, o criador dos c\u00e9us e da terra (Jo 1:3; Cl 1:16), ap\u00f3s ter criado todas as coisas at\u00e9 o sexto dia, no s\u00e9timo descansou, por\u00e9m, o G\u00eanesis s\u00f3 fez refer\u00eancia a ordem natural deste mundo que s\u00e3o vis\u00edveis aos olhos do homem (primeira cria\u00e7\u00e3o), ou seja, refere-se as coisas que n\u00e3o s\u00e3o eternas<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201cE Deus viu tudo o que havia feito, e tudo havia ficado muito bom. Passaram-se a tarde e a manh\u00e3; esse foi o sexto dia. Assim, foram conclu\u00eddos os c\u00e9us, e a terra, e tudo o que neles h\u00e1. No s\u00e9timo dia, Deus j\u00e1 havia conclu\u00eddo a obra que realizara, e nesse dia descansou. Aben\u00e7oou Deus o s\u00e9timo dia e o santificou, porque nele descansou de toda a obra que realizara na cria\u00e7\u00e3o\u201d<\/strong> (Gn 1:31; Gn 2:3).<\/p>\n<p>No s\u00e9timo dia Cristo descansou, no sentido de concluir, as obras pertinentes ao mundo dos homens, contudo, Ele e o Pai continuaram a trabalhar com vista aos bens futuros, aquilo que os olhos n\u00e3o viram e nem subiram ao cora\u00e7\u00e3o do homem<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201cMas, como est\u00e1 escrito: As coisas que o olho n\u00e3o viu, e o ouvido n\u00e3o ouviu, E n\u00e3o subiram ao cora\u00e7\u00e3o do homem, S\u00e3o as que Deus preparou para os que o amam\u201d ( 1Co 2:9 );<\/strong><\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201cMas, vindo Cristo, o sumo sacerdote dos bens futuros, por um maior e mais perfeito tabern\u00e1culo, n\u00e3o feito por m\u00e3os, isto \u00e9, n\u00e3o desta cria\u00e7\u00e3o\u201d<\/strong> ( Hb 9:11 ).<\/p>\n<p>O fato de ter sido registrado que no s\u00e9timo dia Cristo descansou, n\u00e3o \u00e9 porque Ele tenha se cansado como se necessitasse de folga ou se dormir ( Sl 121:1 ), antes tem por objetivo alertar os homens que h\u00e1 um descanso e o descanso \u00e9 Cristo.<\/p>\n<p>Quando se utiliza \u00caxodo 20, verso 11 para dizer que o homem \u00e9 aben\u00e7oado por guardar o s\u00e9timo dia da semana, esquecem-se de considerar que descansou (concluiu) no s\u00e9timo dia foi aquele que criou todas as coisas, e n\u00e3o os homens. Quem descansou de tudo o que fizera foi Deus, e n\u00e3o os homens, como se l\u00ea:<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201cPorque em seis dias fez o SENHOR os c\u00e9us e a terra, o mar e tudo que neles h\u00e1, e ao s\u00e9timo dia descansou; portanto aben\u00e7oou o SENHOR o dia do s\u00e1bado, e o santificou\u201d<\/strong> ( Ex 20:11 ; Ex 31:17 ).<\/p>\n<p>Por que inicialmente Deus separou o dia do s\u00e1bado dos outros dias? Para lhes servir de memorial de que \u00e9 Deus quem d\u00e1 descanso<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201ePrisimink \u017eod\u012f, kur\u012f Moz\u0117s, Vie\u0161paties tarnas, tau atsiunt\u0117, sakydamas:\u201e Vie\u0161pats, tavo Dievas, tau duoda ramyb\u0119 ir suteikia tau \u0161i\u0105 \u017eem\u0119 \u201c(<\/strong>Joz 1, 13). Bet, nes jie nenor\u0117jo gird\u0117ti ir ils\u0117tis Dieve<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201eNes Egiptas jums pad\u0117s veltui ir be tikslo; \u0160tai kod\u0117l a\u0161 \u0161aukiau d\u0117l to: tavo stipryb\u0117 nebus rami \u201c(<\/strong>Iz 30, 7).<\/p>\n<p>Nors Dievo \u017eod\u017eiu yra palaiminimas, nes i\u0161 visko, kas i\u0161eina i\u0161 Dievo l\u016bp\u0173, \u017emogus gyvens (\u012est 8, 3), o \u0161abo \u012fsakyme buvo prakeiksmas.<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201eBus dirbtos \u0161e\u0161ios dienos, bet septintoji diena yra poilsio sabatas, \u0161ventas Vie\u0161pa\u010diui; kas sabato dien\u0105 dirba kok\u012f nors darb\u0105, tas tikrai mirs \u201c(<\/strong>I\u0161 31, 15).<\/p>\n<p>Bet kuris i\u0161 \u017emoni\u0173, kurie gird\u0117jo (tik\u0117jo) Dievo \u017eod\u012f, gyvens, o tai rei\u0161kia, kad jie buvo mir\u0119 nusikaltimuose ir nuod\u0117m\u0117se. Atsiradus \u012fstatymui, be to, kad atsiskyr\u0117 nuo Dievo, buvo susvetim\u0117j\u0119s, mir\u0119s, jei jis nepails\u0117jo septint\u0105 savait\u0117s dien\u0105, Jok\u016bbo vaikams gresia fizin\u0117 bausm\u0117: fizin\u0117 mirtis.<\/p>\n<p>Dievas nori priversti juos suprasti, kad jei jie tik\u0117t\u0173, jog \u017eengs \u017eadam\u0105 poils\u012f<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201eNes j\u016bs dar ne\u012fsitrauk\u0117te \u012f paveld\u0105, kur\u012f jums duoda Vie\u0161pats, j\u016bs\u0173 Dievas. Bet j\u016bs eisite per Jordan\u0105 ir gyvensite kra\u0161te, kuris privers paveld\u0117ti Vie\u0161pat\u012f, savo Diev\u0105. Jis suteiks jums ramyb\u0119 nuo vis\u0173 prie\u0161\u0173, esan\u010di\u0173 \u0161alia, ir j\u016bs gyvensite saugiai \u201c(<\/strong>\u012est 12, 9\u201310), bet kai jie nusisuko nuo jam paklusimo, jis savo r\u016bstybe prisiek\u0117, kad Izraelio \u017emon\u0117s ne\u012feis \u012f jo poils\u012f ( \u017dyd 4: 1).<\/p>\n<p>Kaip ir visi daiktai, kurie buvo dedami \u012f tabernakul\u012f, yra paveiksl\u0117liai, sabatas taip pat buvo naudojamas kaip paveiksl\u0117lis, siekiant parodyti, kad kas netiki, tas neturi gyvenimo. Nors persp\u0117jo, kad Dievas j\u0173 nepri\u0117m\u0117 ir kad j\u0173 \u0161vent\u0117s, \u0161e\u0161tadieniai ir t. jie buvo nepakeliami, \u017emon\u0117s ir toliau \u201etarnavo\u201c alegorijoms, o ne Dievui<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201eNebetraukite tu\u0161\u010di\u0173 auk\u0173; smilkalai man yra bjauryb\u0117, jaunatis, \u0161e\u0161tadienis ir susirinkim\u0173 su\u0161aukimas; Negaliu i\u0161tverti neteisyb\u0117s, net i\u0161kilmingo susitikimo. Tavo jaunatis ir i\u0161kilm\u0117s, mano siela j\u0173 neken\u010dia; jie man jau sunk\u016bs; A\u0161 pavargau nuo j\u0173 kent\u0117jimo \u201c(<\/strong>Iz 1, 13\u201314).<\/p>\n<p>Ta\u010diau krik\u0161\u010dionys, nes jie tik\u0117jo Kristumi, jau \u017eeng\u0117 pa\u017ead\u0117t\u0105 \u200b\u200bpoils\u012f (\u017dyd 4, 3), nes jie s\u0117di dangaus regionuose Kristuje (Ef 2, 6). Kod\u0117l krik\u0161\u010dionys i\u0161\u0117jo ils\u0117tis? Kadangi jie buvo atgaivinti kartu su Kristumi, tai yra, jie buvo prikelti kartu su Juo, tod\u0117l jie ilsisi (Ef 2: 5; Co 3: 1).<\/p>\n<p>Tod\u0117l kiekvien\u0105 kart\u0105, kai krik\u0161\u010dionis \u017ei\u016bri \u012f \u012fstatym\u0105 ir jo \u012fsakymus, jis turi atsi\u017evelgti \u012f tai, kad viskas buvo palikta mums kaip pavyzdys (1 Kor 10, 11), o ne kaip primetimas.<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201eTies\u0105 sakant, \u0160ventajai Dvasiai ir mums atrod\u0117 gerai neu\u017ekrauti tau daugiau na\u0161tos, o \u0161itais b\u016btinais dalykais: kad susilaikytum nuo stabams paaukot\u0173 dalyk\u0173, nuo kraujo, nuo u\u017edusinto k\u016bno ir nuo prostitucijos, kurios jums gerai sekasi, jei laikot\u0117s sav\u0119s. Eik gerai \u201c(<\/strong>Apd 15, 28\u201329), bet kas ketina laikytis bet kurio \u012fstatymo aspekto, privalo laikytis viso \u012fstatymo<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201eIr v\u0117l protestuoju prie\u0161 kiekvien\u0105 \u017emog\u0173, kuris leid\u017eiasi apipjaustytas, kuris privalo laikytis vis\u0173 \u012fstatym\u0173\u201c<\/strong> (Gal 5, 3).<\/p>\n<p>Krik\u0161\u010dionis turi diskreti\u0161kai analizuoti kai kurias Biblijos vietas, nes Judaizmo patalp\u0173 pasek\u0117jai naudoja kelet\u0105 eilu\u010di\u0173, kad primest\u0173 praktik\u0105, kuri n\u0117ra i\u0161ganinga Kristaus ba\u017eny\u010diai. Pavyzd\u017eiui, jie cituoja Luko 4 16 eilut\u0119 sakydami, kad Kristus \u0161ab\u0105 naudojo Dievui garbinti, ta\u010diau tekste norima tik parodyti, kad jis mok\u0117 sinagogose (Luko 4:15) ir kad vien\u0105 kart\u0105 tai buvo \u0160e\u0161tadien\u012f \u012f sinagog\u0105 Nazarete (Luko 4:16). \u012edomu kod\u0117l? Ar ne tod\u0117l, kad \u017eydai \u0161e\u0161tadien\u012f lank\u0117si sinagogoje? Be abejo, jis nu\u0117jo \u012f sinagogas \u0161e\u0161tadien\u012f, nes \u017eydai \u0161e\u0161tadien\u012f lank\u0117si \u0161ventykloje.<\/p>\n<p>Ai\u0161ku yra viena: pagal i\u0161kreipt\u0105 fariziej\u0173 po\u017ei\u016br\u012f Kristaus mokiniai padar\u0117 tai, kas buvo \u0161abo metu vetuota, o J\u0117zus priekai\u0161tavo fariziejams, kad jie nurod\u0117 i\u0161mokti \u201enoriu gailestingumo, o ne auk\u0173\u201c prasm\u0119 (Mt 12: 7). Tai yra, jie tur\u0117jo su\u017einoti, kad Dievas siekia \u017emoni\u0173 meil\u0117s (s 6, 6), o ne auk\u0173 kaip praktik\u0105 riboti \u0161abo dien\u0105. \u0160iame tekste J\u0117zus parodo, kad sabatas yra tik auka, o poils\u012f teikiantis Vie\u0161pats tikisi, kad jie j\u012f myli (Hoz. 6: 4).<\/p>\n<p>\u0160iame kontekste J\u0117zus pabr\u0117\u017e\u0117, kad Dievas pails\u0117jo d\u0117l to, kad \u017emog\u0173 reikia i\u0161gelb\u0117ti (Morkaus 2:27). Atkreipkite d\u0117mes\u012f, kad \u0161abas nurodomas vienaskaita, tai yra pa\u017ead\u0117tas poilsis, kuris yra Kristus, o ne savaitiniai \u0161e\u0161tadieniai.<\/p>\n<p>Tada J\u0117zus u\u017esimin\u0117 apie save kaip apie \u017emogaus S\u016bn\u0173, nes jis yra \u017emoni\u0173 ir net sabat\u0173 Vie\u0161pats (Morkaus 2:28).<\/p>\n<p>Kadangi J\u0117zus ir jo mokiniai nesilaik\u0117 tos pa\u010dios praktikos kaip fariziejai, jie gund\u0117 Krist\u0173 klausdami:<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>&#8222;Ar teis\u0117ta gydyti \u0161e\u0161tadien\u012f?&#8221; <\/strong>(Mt 12, 10). Ir v\u0117l J\u0117zus i\u0161gyd\u0117 per sabat\u0105.<\/p>\n<p>Kristaus kaltintojai buvo puik\u016bs \u012fstatym\u0173 laikytojai, ta\u010diau net laikydamasis \u0161abo, J\u0117zus priekai\u0161tavo jiems sakydamas:<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201eArgi Moz\u0117 nedav\u0117 tau \u012fstatymo? ir niekas i\u0161 j\u016bs\u0173 nesilaiko \u012fstatymo. Kod\u0117l bandai mane nu\u017eudyti? \u201c<\/strong> (Jono 7:19).<\/p>\n<p>Tod\u0117l bet koks potvarkis ie\u0161koti Dievo per dienas yra silpnas ir prastas argumentas, nes tokia praktika ver\u010dia \u017emog\u0173 tik jiems tarnauti, o ne pas Diev\u0105, nes Jam tarnauti galima tik dvasioje ir tiesoje.<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201eBet dabar, pa\u017eindamas Diev\u0105, tiksliau b\u016bdamas Dievo \u017einomas, kaip gr\u012f\u017eti prie t\u0173 silpn\u0173 ir prast\u0173 prad\u0173, kuriems v\u0117l nori tarnauti? J\u016bs laikot\u0117s dien\u0173, m\u0117nesi\u0173, laiko ir met\u0173. A\u0161 bijau tav\u0119s, kuris tu\u0161\u010diai nedirbo prie\u0161 tave \u201c(<\/strong>Kol 4, 9\u201311), nes \u012fstatymas vykdomas vienu \u012fsakymu<\/p>\n<p style=\"padding-left: 40px\"><strong>\u201eNes visas \u012fstatymas \u012fvykdomas vienu \u017eod\u017eiu: myl\u0117si savo artim\u0105 kaip save pat\u012f\u201c<\/strong> (Gal 5, 14) ir i\u0161gelb\u0117jim\u0105 tik\u0117damas, kad Kristus yra Dievo S\u016bnus (Jono 3:23).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kristus yra poilsis, tikra atgaiva pavargusiems, nes per J\u012f \u012fmanoma tikras garbinimas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":14,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[32],"class_list":["post-13","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sem-categoria","tag-tikra-poilsis"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}