<\/span><\/h2>\n\u201eBet kuris nepraktikuoja, bet tiki tuo, kuris i\u0161teisina nedor\u0117l\u012f, jo tik\u0117jimas laikomas teisumu\u201c<\/strong> (Rom. 4: 5)<\/p>\n <\/p>\n
<\/span>\u012evadas<\/strong><\/span><\/span><\/h2>\nApa\u0161talo Pauliaus ekspozicija yra \u012fsp\u016bdinga, kai jis tai patvirtina\u00a0\u201eDievas i\u0161teisina nedor\u0117lius\u201c<\/strong> (Rom 4, 5). Pagal k\u0105 Dievas pateisina nedor\u0117lius? Kaip Dievas, b\u016bdamas doras, gali paskelbti neteising\u0105 teising\u0105? Kaip tai padaryti nepakenkiant savo teisingumui? Jei Dievas pasakyt\u0173: \u201e… A\u0161 nepateisinsiu nedor\u0117lio\u201c<\/strong> (I\u0161 23, 7), kaip pagoni\u0173 apa\u0161talas gali teigti, kad Dievas i\u0161teisina nedor\u0117lius?<\/p>\n <\/p>\n
<\/span>Malon\u0117 ir tik\u0117jimas<\/strong><\/span><\/span><\/h2>\nAtsakymas paprastas: Dievas laisvai pateisina nusid\u0117j\u0117lius savo nuostabia malone! Nors atsakymas paprastas, lieka klausimas: kaip Jis tai daro? Atsakymas taip pat paprastas: tik\u0117jimu\u00a0\u201e… vesti mus pas Krist\u0173, kad b\u016btume i\u0161teisinti tik\u0117jimu\u201c<\/strong> (Gal 3:24).<\/p>\nBe to, kad Dievas i\u0161teisina nedor\u0117lius, yra ai\u0161ku, kad \u017emogus i\u0161teisinamas tik\u0117jimu\u00a0\u201eTod\u0117l, b\u016bdami i\u0161teisinti tik\u0117jimu, turime taik\u0105 su Dievu per savo Vie\u0161pat\u012f J\u0117z\u0173 Krist\u0173; per kur\u012f tik\u0117jimu mes taip pat turime \u012f\u0117jim\u0105 \u012f \u0161i\u0105 malon\u0119, kurioje stovime; ir mes did\u017eiuojam\u0117s Dievo \u0161lov\u0117s viltimi \u201c<\/strong>(Rom 5, 1-2).<\/p>\nAr Dievas pateisina d\u0117l \u017emogaus pasitik\u0117jimo Juo? Ar \u017emogaus \u012fsitikinimas buvo pateisinamas subjektas?<\/p>\n
Atsakymas yra Romie\u010diams 1, 16 ir 17 eilut\u0117se:\u00a0\u201eNes a\u0161 nesig\u0117diju Kristaus evangelijos, nes tai yra Dievo j\u0117ga i\u0161gelb\u0117ti kiekvien\u0105, kuris tiki; pirmiausia i\u0161 \u017eydo, taip pat i\u0161 graiko.Nes jame aptinkamas Dievo teisumas nuo tik\u0117jimo iki tik\u0117jimo, kaip para\u0161yta: Bet teisieji gyvens tik\u0117jimu \u201c<\/strong>(Rom 1, 16\u201317).<\/p>\nNors Senajame Testamente Dievas Izraelio teis\u0117jams ne kart\u0105 sako, kad jie tur\u0117t\u0173 i\u0161teisinti teisiuosius ir pasmerkti nedor\u0117lius bei skelbti apie save: \u201eA\u0161 nepateisinsiu nedor\u0117lio\u201c<\/strong> (I\u0161 23, 7), apa\u0161talas Paulius naudoja Habakkuk\u0105, sakydamas: \u201eTeisieji gyvens tik\u0117jimu\u201c<\/strong>, kad parodyt\u0173, jog Dievas i\u0161teisina nedor\u0117lius!<\/p>\n <\/p>\n
<\/span>Dievas i\u0161teisina \u017emog\u0173 per Krist\u0173<\/strong><\/span><\/span><\/h2>\nApa\u0161talo Pauliaus pasteb\u0117jimu apie Habakkuk\u0105 akivaizdu, kad tik\u0117jimas rei\u0161kia ne \u017emogaus pasitik\u0117jim\u0105, bet labiau Krist\u0173, tik\u0117jim\u0105, kuris tur\u0117jo b\u016bti i\u0161reik\u0161tas.<\/p>\n
\u201eTa\u010diau prie\u0161 ateinant tik\u0117jimui, mes buvome laikomi \u012fstatymo ir buvome u\u017edaryti tam tik\u0117jimui, kuris tur\u0117jo b\u016bti parodytas\u201c<\/strong> (Gal 3:23).<\/p>\nKoks tik\u0117jimas pasireik\u0161? Kristaus evangelija, kuri yra Dievo j\u0117ga, yra \u017emon\u0117ms parodomas tik\u0117jimas. Evangelija yra tik\u0117jimas, kurio turi siekti krik\u0161\u010dionys (Jd1, 3). Evangelijos \u017einia yra tik\u0117jimo skelbimas (Gal 3, 2, 5). Evangelija yra tik\u0117jimas, per kur\u012f buvo apreik\u0161ta malon\u0117\u00a0\u201eD\u0117l malon\u0117s tu esi i\u0161gelb\u0117tas per tik\u0117jim\u0105; ir tai ne i\u0161 j\u016bs\u0173, tai yra Dievo dovana \u201c<\/strong>(Ef 2: 8). Evangelija atsirado ne i\u0161 vieno \u017emogaus, bet ji yra Dievo dovana\u00a0\u201eJei \u017einotum Dievo dovan\u0105 ir kas tav\u0119s pra\u0161o: duok man gerti, tu jo papra\u0161ytum, ir jis duot\u0173 tau gyvo vandens\u201c<\/strong> (Jono 4:10).<\/p>\nKristus yra Dievo dovana, tik\u0117jimo skelbimo tema, per kuri\u0105 \u017emogus patenka \u012f \u0161i\u0105 malon\u0119. Tod\u0117l, kai Biblijoje sakoma, kad be tik\u0117jimo ne\u012fmanoma \u012ftikti Dievui, reikia pasakyti, kad tik\u0117jimas, kuris patinka Dievui, yra Kristus, tur\u0117t\u0173 b\u016bti atskleistas tik\u0117jimas, o ne, kaip daugelis mano, kad tai yra \u017emogaus pasitik\u0117jimas (\u017dyd 11: 6).<\/p>\n
Ra\u0161ytojas hebrajams 10 skyriaus 26 eilut\u0117je parodo, kad gavus tiesos pa\u017einim\u0105 (evangelij\u0105) n\u0117ra aukos ir tod\u0117l krik\u0161\u010dionys negal\u0117jo atmesti tur\u0117to pasitik\u0117jimo, kuris yra tik\u0117jimo (evangelijos) produktas. (Hbr 10:35), nes, \u012fvykd\u0119 Dievo vali\u0105 (t. Y. Tik\u0117ti Kristumi), jie tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti kantryb\u0117s, kad \u012fvykdyt\u0173 pa\u017ead\u0105 (Hbr 10:36; 1 Jono 3:24).<\/p>\n
Cituodamas Habakkuk\u0105, ra\u0161ytojas hebrajams kalba toliau apie tuos, kurie gyveno tik\u0117jimu (Hbr 10:38), tai yra apie tokius \u017emones kaip Abraomas, kurie buvo i\u0161teisinti tik\u0117jimu, kuris tur\u0117jo pasirodyti<\/p>\n
\u201eDabar, kai \u0160ventasis Ra\u0161tas numat\u0117, kad Dievas pateisins pagonis tik\u0117jimu, jis pirmiausia paskelb\u0117 Evangelij\u0105 Abraomui sakydamas:\u201e Tavyje bus palaimintos visos tautos \u201c<\/strong>(Gal 3: 8).<\/p>\n <\/p>\n
<\/span>Dievui viskas \u012fmanoma<\/strong><\/span><\/span><\/h2>\nAbraomas pasiteisino, nes tik\u0117jo, kad Dievas duos s\u0117kl\u0105, jo akimis ne\u012fmanoma, kaip ir \u017emoni\u0173 akimis, Dievas pateisina nedor\u0117lius\u00a0\u201eDabar pa\u017eadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuonims. Jis nesako: ir palikuonims, kalbant apie daugel\u012f, bet kaip apie vien\u0105: ir j\u016bs\u0173 palikuonims, kurie yra Kristus \u201c<\/strong>(Gal 3, 16).<\/p>\nKristus yra tvirtas laukiam\u0173 dalyk\u0173 pagrindas ir nematyt\u0173 dalyk\u0173 \u012frodymas.\u00a0\u201eDabar tik\u0117jimas yra tvirtas tik\u0117tin\u0173 dalyk\u0173 pagrindas ir nematyt\u0173 dalyk\u0173 \u012frodymas. Nes per tai senoliai gavo liudijim\u0105 \u201c<\/strong>(Hbr 11, 1\u20132), nes teisieji gyvena ir gauna liudijim\u0105, kad jis patiko Dievui per Krist\u0173 (Titui 3: 7).<\/p>\n\u017dodis, kur\u012f i\u0161girdo Abraomas, suk\u0117l\u0117 patriarcho \u012fsitikinim\u0105, nes\u00a0\u201eBet k\u0105 tai sako? \u017dodis yra su tavimi, tavo burnoje ir \u0161irdyje; tai tik\u0117jimo \u017eodis, kur\u012f skelbiame … \u201c<\/strong>(Rom 10, 8), nes\u00a0\u201eTaigi tik\u0117jimas yra klausa, o klausymas – Dievo \u017eod\u017eio\u201c<\/strong> (Rom 10, 17). Nei\u0161girdus i\u0161 Dievo kilusio \u017eod\u017eio, niekada neb\u016bt\u0173 \u017emogaus pasitik\u0117jimo Dievu.<\/p>\nI\u0161teisinim\u0105 sukeliantis elementas yra Kristaus \u017eodis, nes jame yra Dievo j\u0117ga, leid\u017eianti i\u0161teisinti nedor\u0117lius\u00a0\u201e\u017dinoti: jei i\u0161pa\u017e\u012fsi savo l\u016bpomis Vie\u0161pa\u010diui J\u0117zui ir \u0161irdimi tiki, kad Dievas j\u012f prik\u0117l\u0117 i\u0161 numirusi\u0173, tu b\u016bsi i\u0161gelb\u0117tas. Kadangi \u0161irdimi tiki teisumu, o burna i\u0161pa\u017e\u012fsta i\u0161ganym\u0105 \u201c<\/strong>(Rom 10, 9\u201310).<\/p>\nI\u0161gird\u0119s evangelij\u0105 ir tik\u0117damas, \u017emogus gauna j\u0117g\u0105 i\u0161ganymui (Rom 1:16; Jono 1:12) ir atranda pateisinim\u0105, nes i\u0161 mirties pereina \u012f gyvenim\u0105, nes tik\u0117jo tik\u0117jimu (Rom 1:17). Per evangelij\u0105 \u017emogus tampa Dievo vaiku<\/p>\n
\u201e<\/strong>Nes j\u016bs visi esate Dievo vaikai per tik\u0117jim\u0105 Kristumi J\u0117zumi\u201c<\/strong> (Gal 3:26; Jono 1:12).<\/p>\n <\/p>\n
<\/span>Dievo galia<\/strong><\/span><\/span><\/h2>\nKod\u0117l apa\u0161talas Paulius dr\u0105siai teig\u0117, kad Dievas daro tai, k\u0105 jis pats u\u017edraud\u0117 Izraelio teis\u0117jams? Nes jie netur\u0117jo reikiamos galios! Norint padaryti teisingai neteising\u0105 dalyk\u0105, reikia tur\u0117ti t\u0105 pa\u010di\u0105 gali\u0105, kuri\u0105 J\u0117zus parod\u0117 i\u0161gydydamas paraly\u017eiuotoj\u0105 atleid\u0119s savo nuod\u0117mes.<\/p>\n
\u201eDabar, kai j\u016bs \u017einote, kad \u017dmogaus S\u016bnus turi \u017eem\u0117je gali\u0105 atleisti nuod\u0117mes (jis pasak\u0117 paraly\u017eiuotojui), sakau jums: kelkit\u0117s, pasiimkite lov\u0105 ir eikite \u012f savo namus\u201c<\/strong> (Lk 5) : 24).<\/p>\nTik\u0117jimas yra Dievo galia\u00a0\u201e… kad mus i\u0161teisint\u0173 tik\u0117jimas\u201c<\/strong> (Gal 3:24), nes kai \u017emogus tiki, kad yra pakrik\u0161tytas Kristaus mirtimi (Gal 3:27), tai yra, jis paima savo kry\u017ei\u0173, mir\u0161ta ir yra palaidotas\u00a0\u201eAr j\u016bs ne\u017einote, kad visi, pakrik\u0161tyti J\u0117zuje Kristuje, buvo pakrik\u0161tyti jo mirtyje?\u201c<\/strong> (Rom 6, 3). Dabar mir\u0119s ir i\u0161teisintasis yra nuod\u0117m\u0117je! (Rom 6: 7)<\/p>\nBet visi, kurie tiki ir mir\u0161ta su Kristumi, taip pat i\u0161pa\u017e\u012fsta Krist\u0173 pagal tai, k\u0105 gird\u0117jo ir su\u017einojo\u00a0\u201eKadangi \u0161irdimi tiki teisumu, o burna i\u0161pa\u017e\u012fsta i\u0161ganym\u0105\u201c<\/strong> (Rom 10, 9\u201310).<\/p>\nDabar tas, kuris i\u0161pa\u017e\u012fsta Krist\u0173, yra tas, kad be to, kad pakrik\u0161tytas Kristuje, jis jau apsivilko Krist\u0173. I\u0161pa\u017eintis yra l\u016bp\u0173 vaisius, kuris duoda tik tuos, kurie yra susij\u0119 su tikra Oliveira\u00a0\u201eNes visi, kurie esate pakrik\u0161tyti Kristuje, apsivilko Krist\u0173\u201c<\/strong> (Gal 3:27);\u00a0\u201eTod\u0117l visada aukokime \u0161lovinimo auk\u0105 Dievui, tai yra l\u016bp\u0173 vaisius, i\u0161pa\u017e\u012fstantis jo vard\u0105\u201c<\/strong> (Hbr 13:15);\u00a0\u201eA\u0161 esu vynmedis, tu – \u0161akos; kas yra manyje, o a\u0161 jame, tas duoda daug vaisi\u0173; nes be man\u0119s tu nieko negali padaryti (\u2026) Mano T\u0117vas \u0161lovinamas tuo, kad tu duodi daug vaisi\u0173; taigi j\u016bs b\u016bsite mano mokiniai \u201c<\/strong>(Jono 15: 6, 8).<\/p>\nLiudijimas, kur\u012f Dievas duoda tam \u017emogui, teisingai tenka tiems, kurie, palaidoti, apsivilko Krist\u0173, tai yra, tik tie, kurie jau prisik\u0117l\u0117 kartu su Kristumi, yra skelbiami teisiais Dievo akivaizdoje. Tik tie, kurie yra atgim\u0119 i\u0161 naujo, tai yra, kurie gyvena per tik\u0117jim\u0105 (evangelij\u0105), yra prie\u0161 Diev\u0105\u00a0\u201eTeisieji gyvens tik\u0117jimu\u201c<\/strong> (Hc 2: 4).<\/p>\nTeisieji gyvens i\u0161 tik\u0117jimo, tai yra tik\u0117jimo, kuris tur\u0117jo b\u016bti parodytas ir kur\u012f dabar skelbiame (Rom 10, 8). Visi, kurie prisik\u0117l\u0117 kartu su Kristumi, yra tod\u0117l, kad gyvena i\u0161 tik\u0117jimo, o prana\u0161as Habakkukas liudija, kad tie, kurie gyvena tik\u0117jimu, yra teis\u016bs.<\/p>\n
Tod\u0117l kiekvienas, kuris nepasitiki savo veiksmais, bet ilsisi Dieve, kuris teisinasi, jo \u012fsitikinimas priskiriamas jam kaip teisingumui\u00a0\u201eBet kuris nepraktikuoja, bet tiki tuo, kuris i\u0161teisina nedor\u0117l\u012f, jo tik\u0117jimas priskiriamas jam kaip teisumas\u201c<\/strong> (Rom 4, 5);\u00a0\u201eJis tik\u0117jo Vie\u0161pa\u010diu ir apkaltino j\u012f teisumu\u201c<\/strong> (Pr 15, 6), nes tik\u0117damas \u017emogus per mirt\u012f prisitaiko prie Kristaus ir prisikelia Dievo galia, kuriant nauj\u0105 \u017emog\u0173. ir Dievo paskelbtas teisiu.<\/p>\nVie\u0161paties \u017eodis yra akivaizdus tik\u0117jimas, ir visi, kurie juo tiki, nebus painiojami \u201eKaip para\u0161yta: \u0161tai, a\u0161 dedu Sione suklupimo akmen\u012f ir skandalo uol\u0105; Ir visi, kurie tuo tiki, nebus painiojami \u201c<\/strong>(Rom 9, 33), tai yra, Evangelijoje, kuri yra Dievo j\u0117ga, atrandamas Dievo teisumas, kuris yra tik\u0117jimas (evangelija) tik\u0117jimu (tikintis) (Rom 1). : 16-17).<\/p>\nTeisusis gyvens per Krist\u0173, nes kiekvienas \u017eodis, pasirod\u0119s i\u0161 Dievo l\u016bp\u0173, gyvens \u017emogus, tai yra be Kristaus, kuris yra gyvoji duona, nu\u017eengusi i\u0161 dangaus, \u017emogus neturi savyje gyvyb\u0117s (Jono 3:36) ; Jono 5:24; Mt 4: 4; Hbr 2: 4).<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Ar teisieji \u201egyvena i\u0161 tik\u0117jimo\u201c, ar \u201egyvena i\u0161 kiekvieno \u017eod\u017eio, kuris sklinda i\u0161 Dievo l\u016bp\u0173\u201c?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":32,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[8,10,28,31],"class_list":["post-31","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sem-categoria","tag-evangelija","tag-gyvens","tag-teisieji","tag-tikejimu"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/32"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/estudobiblico.org\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}