Ar Marija užpylė kvepalus ant Jėzaus kojų?
Marija, vadinama Magdalena, nėra Lozoriaus sesuo. Vienintelė mūsų turima informacija apie Mariją Magdalietę yra ta, kad ji buvo išlaisvinta iš piktųjų dvasių ir kad ji dalyvavo Jėzaus nukryžiavimo ir prisikėlimo metu kartu su savo motina Marija.
Ar Marija užpylė kvepalus ant Jėzaus kojų?
Evangelisto João pasakojimas
Evangelistas Jonas pasakoja, kad Jėzus, likus šešioms dienoms iki Velykų šventės, nuvyko į Betanijos miestą, Lozoriaus miestą, kuris buvo miręs keturias dienas ir kurį Jėzus prikėlė iš numirusių (Jono 12: 1).
Buvo pasiūlyta vakarienė ir, kaip įprasta, Marta vaišino stalą, prie kurio, be kitų, buvo Jėzus ir Lozorius (Luko 10:40; Jono 12: 2).
Tam tikru momentu per vakarienę, dalyvaujant mokiniams, Marija paėmė didžiulės vertės gryno nardo tepalo arátelį [1] ir patepė Jėzaus kojas. Tada jis nusausino plaukus Jėzui kojas, kad namai būtų kvepiantys tepalo kvapu (Jono 12: 3).
Tai ta pati Marija, kuri stovėjo prie Jėzaus kojų klausydamasi jo pamokymų, o Marta rūpinosi namų ruošos darbais (Jono 11: 2; Luko 10:42).
Evangelistų Mato ir Marko pasakojimai
Evangelistai Matas ir Markas pasakoja panašų įvykį, kuriame kalbama apie moterį, išpylusią kvepalus, panašų veiksmą į tą, kurį atliko Lozoriaus brolis Marija, tačiau ši moteris išpylė Jėzui galvą ir nenaudojo plaukų. išdžiovinkite.
Evangelistas Markas įvykį laiko laiku likus dviem dienoms iki Velykų, ir Matas, ir Markas planuoja šią vietą kaip Simonos raupsuotosios namus (Morkaus 14: 1–3; Mt 26, 6–7).
Skirtingai nei Jonas, evangelistai Matas ir Markas neregistravo moters vardo, o tai rodo, kad ji buvo svetima iš apaštalų rato, nes visi pažinojo Lozorių ir dvi jo seseris Martą ir Mariją.
Žinodamas asmens tapatybę ar santykį su kitu, kuris yra gerai žinomas, pasakotojai priverčia nepamiršti užregistruoti asmens vardą. Evangelistas Jonas nemini samarietės vardo, nes ji priklausė tautai, nebendraujančiai su žydais, buvo moteris ir užsienietė, todėl mokiniai nebuvo jai artimi. Moteriai reikšminga buvo jos kilmė – Samarija ir samariečių bei žydų nesutarimai – pasakojimui pakankamai svarbūs dalykai (Jono 4: 7).
Evangelisto Lucas pasakojimas
Lukas pasakoja apie kitą įvykį, kuriame dalyvavo Jėzus ir moteris, kai fariziejus pakvietė jį valgyti. Kai Jėzus atsisėdo prie stalo, priėjo moteris, kuri verkdama ašaromis plaudavo Jėzui kojas ir šluostė plaukus; tada bučiavo ir patepė Jėzui kojas indu buvusiu tepalu (Luko 7: 37-38).
Fariziejus, pamatęs šią sceną, murmėjo sakydamas: „Jei jis būtų buvęs pranašas, jis žinotų, kas ir kuri moteris jį palietė, nes ji yra nusidėjėlė“ (Luko 7:39). Fariziejus pažinojo moterį ir pažymėjo ją kaip nusidėjėlę, tačiau evangelistas Lukasas jos nepažinojo ir jos vardas nebus aktualus, nes ji neturėjo santykių su kitais Naujojo Testamento veikėjais.
Sinoptinės evangelijos
Skaitydamas sinoptines evangelijas galima pastebėti, kad šešias dienas prieš Velykų šventę Marija, Lozoriaus sesuo, Betanijos mieste, vakarienės metu patepė Jėzaus kojas ir nusišluostė plaukus. Vėliau kita moteris, kurios vardas neatskleidžiamas, Simono raupsuotojo namuose užpylė tuos pačius kvepalus ant Jėzaus galvos ir taip patepė jo kūną (Mt 26: 7 ir 12; Morkaus 14: 3 ir 8).
Evangelistų Mato ir Marko pasakojimuose Jėzus buvo Betanijoje, raupsuotojo Simono namuose, kai moteris jam ant galvos užpylė brangų kvepalų buteliuką. Moters veiksmas sukėlė pasipiktinimą mokiniuose, kurie teigė, kad kvepalai labai brangūs ir kad juos galima duoti vargšams. Savo ruožtu Jėzus priekaištavo mokiniams, pabrėždamas įstatymą (Įst 15, 11), ir kad tos moters poelgis buvo jos mirties ir kapo pranašas ir kad apie tą įvykį bus pranešta visur, kur evangelija buvo paskelbta (Mt 26, 10-13; Morkaus 14: 6-9).
Jonas savo Evangelijoje pasakoja, kad įvykis įvyko Betanijoje, likus šešioms dienoms iki Velykų, ir kad Lozorius dalyvavo. Jis atkreipia dėmesį, kad Marija paima kvepalus ir patepa Jėzui kojas, šluostydama plaukus, o Marta vaišino stalą, o tai rodo, kad vakarienė vyko Lozoriaus namuose.
Marija, vadinama Magdalena, nėra Lozoriaus sesuo. Vienintelė mūsų turima informacija apie Mariją Magdalietę yra ta, kad ji buvo išlaisvinta iš piktųjų dvasių ir kad ji dalyvavo Jėzaus nukryžiavimo ir prisikėlimo metu kartu su savo motina Marija.
„Moterys, išgydytos nuo piktųjų dvasių ir ligų, Marija, vadinama Magdalena, iš kurios išėjo septyni demonai“(Luko 8: 2).
Marija Magdalietė taip pat nebuvo nuodėminga moteris, kuri fariziejaus namuose ašaromis plaudavo Jėzui kojas, kaip pranešė evangelistas Lukas. Nėra jokio biblinio pagrindo laikyti Mariją Magdalietę paleistuve ar nusidėjėle ar Lozoriaus seserimi.
Beveik 1500 metų gyvenęs šv. Grigalius Didysis neteisingai įvardijo Mariją Magdalietę kaip Luko 8 eilutės 2 eilutės „nusidėjėlę “ir kaip tą pačią Mariją Betaniją, Lozoriaus seserį.
Marijos
Evangelistas Jonas aiškiai parodo, kad moteris, kuri vakarienės metu patepė Kristaus kojas Betanijoje, buvo Marija, Lozoriaus sesuo (Jono 11: 2). Vargu ar evangelistas suklydo dėl asmens, kuris patepė Kristaus kojas ir džiovino plaukus, tapatybės, nes jis pažinojo abu: Mariją, Lozoriaus seserį ir Mariją Magdalietę, todėl darytina išvada, kad moteris, patepusi Jėzaus kojas, yra ne Marija Magdalietė.
Evangelistas Lukasas, pasakodamas apie moters, kuri fariziejaus namuose ašaromis plaudavo Jėzui kojas ir šluostė plaukus, epizodą, su kitomis moterimis mini Mariją Magdalietę kaip Jėzaus pasekėją. Todėl evangelistas Lukasas pažinojo Mariją Magdalietę ir nėra jokios priežasties, kodėl jis praleido jos vardą, jei moteris, ašaromis plaunanti Jėzui kojas, iš tikrųjų buvo Marija Magdalietė.
Verta paminėti, kad mylimo gydytojo nupasakotas įvykis įvyko aplink Galilėją ir kitu Velykų laiku, ypač prieš Velykas, vykusias prieš Kristaus mirtį. Paskutinis Velykos yra aprašytos tik 22 skyriuje, o moters, laistančios Jėzui kojas, istorija – Luko evangelijos 7 skyriuje.
Nepaisant evangelistų pasakojamų istorijų panašumų, Mato ir Marko pasakojimai nurodo tą pačią moterį, kuri savo ruožtu nėra Marija, Lozoriaus sesuo, ir nusidėjėlė, apie kurią pranešė Lukasas.
Skirtumai tarp Matthew ir Marko pasakojamos istorijos, kurią pasakojo Lukas ir Jonas, leidžia manyti, kad Matthew ir Marko parašyta istorija susijusi su moterimi, nežinoma apaštalams. Ji užpylė brangų balzamą ant Kristaus galvos, o kitos dvi moterys, Marija, Lozoriaus sesuo ir nusidėjėlė, patepė Kristaus kojas.
Nepaisant istorinės svarbos, Mateusas ir Marcosas nenurodo Lazoriaus asmens, taip pat nenurodo Marijos, Lazaro sesers, moters, gerai žinomos mokiniams.
Nors Jėzus buvo Betanijoje, kur gyveno Marija ir jos sesuo Morta, Jėzus vakarieniavo Simonos raupsuotojo namuose dvi dienas prieš Velykas, o ne šešias dienas, kaip mums sako evangelistas Jonas.
Moteris, kuri yra Matthew ir Marko pasakojimo dalis, nenaudojo plaukų džiovindama Jėzui kojų, ji tiesiog išpylė kvepalus, kas leidžia daryti išvadą, kad tai nebuvo Marija, Lozoriaus sesuo, ir net ne Marija. kuris buvo gerai žinomas mokiniams.
